Į titulinį

Apie mus

Paslaugos

Siūlome darbą

Kontaktai

Sistemos funkcijos, valdymas ir privalumai

Įranga

Šviežio oro privalumai ir jo atnaujinimas
Kas priverčia ventiliuotis patalpoms?
Oro drėgnumas
Patalpų mikroklimatas
Centrinis oro kondicionavimas

Įvadas į šildymo, vėdinimo, šaldymo sistemas.
Pagrindinė šildymo, ventiliacijos ir oro vėsinimo (HVAC) sistemos užduotis padaryti patogią, sveiką aplinką joje esantiems žmonėms ir gerai suprojektuotos ir įmontuotos tokios sistemos, padaro tai su mažiausiomis sąnaudomis, bei mažiausiu gamtos teršimu. Šaldymo įranga, kurioje panaikinti chlorofluorokarbonas and hydrochlorofluorokarbonas (CFCs ir HCFCs), atmeta pagrindinį kenksmingumą ozono sluoksniui.


Šviežio oro privalumai ir jo atnaujinimas

Kam reikalinga patalpų ventiliacija, ar ji būtina?

Oras, esantis gyvenamuosiuose ir biuro patalpose, sunaudojamas veikiant įvairiems faktoriams priklausomai nuo patalpų paskirties. Oro drėgnumas kyla dėl gyventojų kvėpavimo, maisto ruošimo, skalbinių džiovinimo, dušo naudojimo. Anglies dvideginio koncentracija didėja dėl gyventojų kvėpavimo, dujų ir kito kuro deginimo. Lakios medžiagos, garuojančios nuo grindų dangos (kilimų, parketo ir t.t.), dažų, lakų ir kitų sintetinių gaminių paviršiaus, gali būti kenksmingos ir net nuodingos. Ore gali būti radioaktyvių izotopų, pvz. radono dujų, kurios prasiskverbia iš dirvos per namo fundamento nesandarumus arba išsiskiria iš statybinių medžiagų. Vartotas oras praranda gryno oro privalumus, tampa kenksmingas ar net pavojingas gyventojams, net pastatų konstrukcijai ir jo įrangai. Per didelis oro drėgnumas skatina sunkiai pašalinamų grybelių augimą, be to grybeliai išskiria sveikatai kenksmingas medžiagas. Vandens absorbcija į pastato konstrukcijos elementus gali įtakoti jų savybių kitimą, greitą nusidėvėjimą. Degant dujoms ar kitam kurui ore, kuriame mažai deguonies, susidaro labai nuodingas anglies monoksidas. Todėl reikia užtikrinti pastovų oro cirkuliavimą

Kas priverčia ventiliuotis patalpoms?

Ventiliacijos principas - pašalinti iš patalpų sunaudotą orą ir į jo vietą tiekti gryną. Tam, kad vyktų kaita, reikalingos varomosios jėgos. Gravitacinėje sistemoje jos susidaro dėl šalto ir šilto oro tankio skirtumų. Šiltam orui pasišalinant ventiliacijos kanalais, šaltas patenka per pastato konstrukcijos nesandarumus. Dirbtinėje ventiliacijoje varomosios jėgos susidaro elektrinių ventiliatorių dėka. Egzistuoja tiekiančiosios ir tiekiančiosios- šalinančios ventiliacijos sistemos. Oro cirkuliacinėse sistemose HVAC ventiliacija vyksta tokiu principu: orinės krosnies ventiliatorius paduoda gryną orą į patalpas, kai tuo tarpu suvartotas oras pasišalina ventiliaciniais kanalais. Lietuvoje gyvenamųjų pastatų statyboje populiariausia yra gravitacinė ventiliacija, nes reikalauja minimalių sąnaudų.

Kaip geriausiai ventiliuoti patalpas?

Geros ventiliacijos sąlyga - nenutrūkstama oro cirkuliacija patalpose. Grynas oras turi būti tiekiamas pastovia, maža, kontroliuojama srove. Gryno oro srautas „išstumia“ sunaudotą orą, kuris pasišalina ventiliaciniais kanalais. Oro sistemos HVAC aprūpintos gryno oro siurbliu. Šis paprastas mechanizmas siurbia išorės orą per ventiliacinę krosnį. Taip gyventojams užtikrinamas nuolatinis gryno oro pritekėjimas. Be to, jie gali reguliuoti gryno oro kiekį, taip kontroliuojant eksploatavimo kaštus.

Oro drėgnumas

Drėgmė patalpose yra vienas iš faktorių, veikiančių žmogaus šiluminę savijautą. Esant drėgnam orui, susidaro geresnės sąlygos šilumos atidavimui, todėl žmogaus organizmas labiau atšąla ir žmogus jaučia šaltį, nors patalpos temperatūra yra palyginti aukšta. Sudrėkę drabužiai ir patalynė blogai apsaugo nuo šalčio. Sudrėkusių sienų laidumas šilumai yra žymiai didesnis, jų temperatūra žemesnė, todėl tarp žmogaus kūno ir sienų susidaro didesnis temperatūros skirtumas, dėl ko padidėja šilumos atidavimas ir kūnas labai atšąla. Kūno atšalimas gali paaštrinti sąnarių ligas, reumatą, kvėpavimo sistemos ligas bei peršalimus. Drėgnoje aplinkoje geriau išsilaiko mikroorganizmai ir virusai, todėl yra geros sąlygos infekcijai plisti. Sudrėkus sienoms, jose pradeda veistis pelėsiniai grybeliai, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, gali alergizuoti organizmą. Ypač jautrūs šiuo atžvilgiu yra vaikai. Kovoti su grybeliais yra labai sunku, dažnai tenka pašalinti visas grybelių paliestas sienų ar lubų dalis, naudoti dezinfekcines medžiagas, kurios vėl gi neigiamai veikia sveikatą.

Dažniausios butų drėgmės priežastys yra nekokybiška sena statyba, netinkama patalpų hidroizoliacija, dėl ko drėgsta rūsiai, pirmojo aukšto sienos. Kartais drėgmės susikaupimo priežastys gali būti ir per didelis sienų laidumas šilumai, kada ant jų kaupiasi kondensatas. Jei pastatas yra kokybiškas, drėgmės susidarymui gali turėti reikšmės kelios priežastys: viena, nepakankamas patalpų apkūrenimas žiemą, dėl ko sienų paviršiuje kondensuojasi drėgmė ir sienos sudrėgsta. Antra, esant nepakankamai patalpų ventiliacijai ir per dideliam vandens garų susidarymui, pavyzdžiui gyvenamose patalpose džiovinant skalbinius, daug verdant.

Butų drėgmę nustatome naudojant drėgmės matavimo prietaisus: higrometrus bei psichrometrus. Optimalios sąlygos, kada gyvenamosiose patalpose santykinė drėgmė svyruoja ribose nuo 40 iki 60 procentų.

Būsto ekologija

Butuose bei individualiuose namuose, namų aplinkoje žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. O dalis populiacijos, kūdikiai, maži vaikai, seneliai beveik visą savo gyvenimo dalį. Infekcinės, lėtinės ir aplinkos faktorių sukeltos ligos yra žymiai dažnesnės tiems individams, kurie gyvena perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiuose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiose sąlygose žmogaus organizmą veikia eilė kenksmingų faktorių: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, bei daugybė orą teršiančių medžiagų.

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai, jos nelengvai pašalinamos iš aplinkos. Kartais šių teršalų koncentracija yra viršijama 200 – 500 %. Kadangi didelė laiko dalis yra praleidžiama patalpose, tai gali sąlygoti nemažą riziką žmonių bei visuomenės sveikatai. Rizikos laipsnis priklauso nuo pastatų tipo, ventiliacinės sistemos, teršalų šaltinių, sudėties bei cheminių savybių. Dažniausi nusiskundimai yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Kaip efektus, sąlygotus ilgalaikio poveikio, minimi: galimas nervų sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.

Patalpų mikroklimatas

Didelę įtaką gyventojų sergamumui daro ne tiek išorinės lauko klimato sąlygos, prie kurių mes galime ilgainiui priprasti ir prisitaikyti panaudojant atitinkančią sezoną aprangą, bet ir buityje esantis mikroklimatas gyvenamuosiuose kambariuose, darbo vietose ir kitur.

Patalpose mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai - oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Visų jų kompleksinis veikimas ir formuoja mūsų šiluminę savijautą patalpose, kurią galime vertinti kaip šildančią, šaldančią ar komfortinę.

Efektyvi temperatūra rodo žmogaus šiluminę savijautą, veikiant visų aplinkos oro meteorologinių faktorių kompleksui. Meteorologiniai faktoriai, veikdami kartu bei įvairiomis tarpusavio kombinacijomis, gali sukelti žmogui skirtingą arba vienodą šiluminį efektą, kuris pasireiškia tam tikra šilumine savijauta – malonu - nemalonu, šalta - šilta, vėsu - tvanku, karšta ir pan.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti tarp 19-200C. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti bent 2-30C žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį, greičiau užmiegama. Virtuvėje bei kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių žemesnė. Vaikų kambariuose temperatūra turėtų būti 20-220C ribose. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo - nerekomenduojama aukštesnė nei 230C temperatūra, nes tokiose patalpose esančius žmones pradeda varginti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja savijauta.

Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti tarp 40-60% santykinės drėgmės.

Jeigu oro drėgmė didesnė, didesnis drėgno oro šilumos laidumas sudaro geras sąlygas sušalti, jei oras vėsus, arba perkaisti karštoje aplinkoje. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams gyvuoti, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sudaro nemalonų drėgmės jutimo jausmą.

Esant mažesnei oro drėgmei šilumos atidavimas laidumu žymiai sumažėja, todėl ir oro temperatūra gali būti kiek žemesnė. Tačiau intensyviau garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus, atsiranda odos ir gleivinių džiūvimo jausmas. Džiūnant kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. Tokią situaciją gali sukelti patalpose esantis didelis šildymo elementų paviršius arba oro šildymas kaloriferiais ir įpūtimas per ventiliacijos kanalus į patalpas. Oro drėgmės padidinimui gali būti naudojami keraminiai vandens garinimo indai tarp radiatorių sekcijų (to nereikia su HVAC sistema). Normalizuoti oro drėgmę geriausiai padeda patalpose auginami augalai bei kambarinės gėlės.

Oro judėjimas yra būtinas patalpose, nes jeigu mes nejaučiame kad ir nežymaus oro judėjimo ar slėgio skirtumo į mūsų audinius, jaučiame tvanką, blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,3 m/s, tai sąlygoja mus supančio oro kaitą ir galimybę kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru.

Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, antropodujas, dulkes ir mikroorganizmus. Todėl gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau 3 kartų per valandą. Kadangi mūsų pastatai nėra hermetiški, oras dėl temperatūrų bei slėgių skirtumo sienose bei per visus įmanomus plyšius natūraliai keičiasi 1 kartą per valandą. Todėl naudojant ortakius, viršulangius ir kitas priemones padidinti oro kaitą patalpose nėra sudėtinga.

Tam, kad žmogus gerai jaustųsi ir kvėpuotų grynu oru, jam reikia apie 50 m3 oro per valandą. Įvertinant, jog vyksta natūrali oro kaita bent 1 kartą per valandą, šis oro kubas, t.y. optimalus oro kiekis žmogui išbūti 1 valandą patalpoje, yra 25 m3. Pagal šį rodiklį yra apskaičiuojami dirbtinės ventiliacijos pajėgumai patalpose atsižvelgiant į gyventojų skaičių jose.

Ypatinga ventiliacija yra būtina virtuvėse, nes tai yra namų laboratorija, kurioje atliekami įvairūs eksperimentai bei buitiniai darbai. Oro teršimo šaltinių virtuvėje yra daug - gamtinės dujos, dujų pilno ir nepilno degimo produktai, maisto produktų degėsiai, įvairios maisto produktų atliekos, antropodujos ir t.t. Oro kaita virtuvėje turėtų būti iki 10 kartų per valandą. Todėl didesnis šilumos šaltinių skaičius projektuojamas gyvenamų patalpų virtuvėse, kad kompensuotų šilumos nuostolius vėdinant.

Natūralaus vėdinimo ortakiai pastatų virtuvėse turi būti atviri ir greta viryklių bei taršos šaltinių. Daugiaaukščių pastatų viršutiniuose aukštuose natūrali trauka nėra efektyvi, todėl būtina naudoti dirbtinio vėdinimo ventiliatorius, kurie intensyviai keistų patalpos orą. Teršalų kiekiui sukoncentruoti ir greitai pašalinti padeda garų surinkimo gaubtai virš viryklių. Tai neleidžia teršalams pasklisti patalpų ore ir patekti į kitas patalpas.

Patalpos, kuriose praleidžiame didelę dalį laiko, turi didelę įtaką žmogaus organizmo termoreguliacijai, kuri yra būtina gyvybei ir darbingumui palaikyti.


 
Blokuotas Gyvenamas namas
UAB Sivysta, Bajorai

Baldų parduotuvė


 
 
 
UAB Valkor Enterprises tinklalapisKokybiški dažai iš Amerikoswww.inventorkondicionieriai.ltUAB "Valkor Enterprises", Verkių g. 29,
Ūkio kiemas 2, LT-09108, Vilnius
tel. +370 5 2774827, faks +370 5 2300668
el. paštas:info@valkor.lt